Saulius Geniušas
„Kas yra skausmas?“

„Skausmas yra atstumiantis ir neperduodamas jutiminis jausmas, kuris gali būti duotas tik tiesioginiu potyriu ir kuris turi keturias esmines charakteristikas: jis yra laikiškai ištęstas, lokalizuojamas kūne, pasižymi tam tikru intensyvumu ir turi išskirtinę patirtinę kokybę.“

Užsisakykite knygą už specialią kaina – 11.99 €.

IŠANKSTINIS
UŽSAKYMAS
„Kas yra skausmas? Deskriptyvioji psichologija, transcendentalinė fenomenologija ir natūralizmas“ yra pirmoji Hongkonge gyvenančio ir dirbančio filosofo Sauliaus Geniušo knyga lietuvių kalba, kurioje vystoma originali ir aktuali fenomenologinė skausmo samprata.

Skausmo studijos pradžia – skausmo sampratos kompleksiškumas: ką turime omenyje, kai sakome žodį skausmas? Ar įmanoma bendra skausmo samprata, paaiškinanti tiek skausmą įsikandus lūpą, tiek skausmą lūžus kojai ar lėtinį nugaros skausmą? Apskritai, ką reiškia patirti skausmą?

Geniušas išsamiai apžvelgia šiuolaikinių skausmo teorijų interpretacijas. Vienos kritikuojamos dėl savo tiesmukiško skausmo kaip fizinio reiškinio suvokimo, kitos, būdamos pernelyg siauros, nesugeba apmąstyti visų skausmo apraiškų. Skausmo studija vystoma trimis kryptimis vienu metu: apžvelgiami ir kritikuojami šiuolaikiniai skausmo supratimai, kaip atspirties taškas adekvačiam skausmo supratimui pristatomas fenomenologinis metodas ir atskleidžiama skausmo esmė.

Fenomenologija, skirtingai negu kiti mokslai, pradeda ne nuo elektronų neuronuose ar biologinių procesų, o nuo skausmo patirties: ką man sako mano skausmo patirtis? Taip atsiveria platesnis skausmo fenomeno interpretacijų laukas, į kurį galima įtraukti ne tik žaizdas, bet ir lėtinį skausmą, ribines skausmo patirtis.

Fenomenologija leidžia suprasti skausmą kaip kūnišką jausmą, lokalizuotą ne materialiame kūne (vok. Körper), kurį šiuolaikinis mokslas suvokia kaip erdvišką objektą, o gyvenamajame kūne (vok. Leib) ir taip atsisakyti klaidinančios kūno ir sąmonės dichotomijos. Todėl skausmas lokalizuojasi ne sąmonėje ar kūne atskirai, o gyvenamajame kūne, kuris, apjungdamas sąmonę ir kūną, yra subjekto patiriamasis organas, be kurio neįmanoma pasaulio patirtis.

Teorinius knygos svarstymus Saulius Geniušas grindžia mokslinių eksperimentų pavyzdžiais:
Apsvarstykime garsųjį Édouard’o Claparède’o pacientės, kenčiančios nuo amnezijos, atvejį. Pacientė niekados negalėjo prisiminti savo gydytojo, nors ir su juo reguliariai susitikdavo. Vieną dieną Claparède’as įėjo į palatą slapčia laikydamas rankoje smeigtuką. Kai jis pasisveikindamas paspaudė pacientei ranką, ši atšoko ir iš skausmo greitai atitraukė ranką. Kai netrukus po šio susitikimo Claparède’as vėl prisistatė ir vėl ištiesė pacientei ranką, ši, nors ir negalėdama atsiminti to, kas ką tik buvo nutikę, vis dėlto atsisakė paspausti jam ranką. Pacientė implicitiškai žinojo tai, ko nežinojo eksplicitiškai.

Nenuolaidžiaudamas skaitytojui, tačiau tiksliai ir aiškiai Saulius Geniušas pristato esminius fenomenologijos principus kaip skausmo tyrinėjimų atskaitos tašką. Saulius Geniušas perteikia holistinę skausmo sampratą, po kuria išsitenka tiek maži, tiek dideli skausmai, skausmo disociacijos sindromai, lėtinis skausmas ir netgi mazochizmas.
„Fizinio skausmo meilė yra vienas išradingiausių būdų, kuriais žmogus slepia psichines kančios formas, kurias jis laiko nepakeliamomis. Mažas stebuklas, kad mazochizmas visada buvo meilė iš esmės kontroliuojamam skausmui ir niekada, tarkime, lėtiniam skausmui. Funkcinis mazochizmo apibūdinimas šią aplinkybę padaro suprantamą.“

Knygos paantraštė „Deskryptivioji psichologija, transcendentalinė filosofija ir natūralizmas“ išduoda, kad Geniušo siūlomas pasivaikščiojimas po skausmo fenomenologiją yra visai ne pasivaikščiojimas, o lėtas, sudėtingas ir sunkus žygis. Geniušas knygoje atsiskleidžia kaip brandus filosofas, vystantis savitą fenomenologiją ir siūlantis originalią praktinę skausmo sampratą.

Išankstinis knygos užsakymas

UŽSAKYTI
„Skausmas yra iš esmės neperduodamas jausmas: kaip niekas kitas negali už mane gimti ar mirti, taip ir niekas kitas negali pajausti mano skausmo. Skausmas individualizuoja ir visuomet yra individualizuotas.“

Saulius Geniušas

Saulius Geniušas Filosofijos bakalauro laipsnį įgijo Vilniaus universitete, o daktaro – New School for Social Research (JAV). Savo daktaro disertacijoje, kuri buvo apdovanota Hanso Jono premija, tyrinėjo Edmundo Husserlio fenomenologinę horizonto koncepciją. Geniušo monografija „Horizonto ištakos Husserlio fenomenologijoje“ (“The Origins of the Horizon in Husserl’s Phenomenology”) buvo publikuota 67-oje Springerio leidinio „Indėlis į fenomenologiją” (“Contributions to Phenomenology”) serijoje. 

Filosofas taip pat yra publikavęs per šešiasdešimt straipsnių įvairiuose filosofiniuose leidiniuose bei antologijose anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir lietuvių kalbomis. Nuo 2007 m. dėstė New School universitete, Eugene Lang koledže (JAV), 2008 m. tapo asistuojančiu filosofijos profesoriumi James Madison universitete (JAV), o nuo 2012 m. prisijungė prie Chinese University of Hong Kong katedros profesorių gretų, taip pat dirba Husserlio archyvuose, Kiolno universitete (Vokietija).

Studija „Kas yra skausmas?“ yra ilgų fenomenologinių tyrinėjimų vaisius. Angliškai šie tyrinėjimai sugulė tarptautinio pripažinimo sulaukusioje „Phenomenology of pain“ knygoje, išleistoje 2020 metais Ohio University Press, o lietuviams siūloma tais pačiais tyrimais grįsta trumpesnė ir platesnei auditorijai labiau prieinama studija.
„Pragaras – tai kiti“, – tvirtina Sartre’as savo pjesėje „Be išėjimo“. Nenoriu nuvertinti Sartre’o požiūrio į tai, kokį vaidmenį vaidina savęs objektyvavimas santykyje su kitais, tačiau šiame tyrime būčiau linkęs daryti šiek tiek kitokią išvadą. Tikrasis pragaras yra neperduodamas vidujiškumas – kankinantis jausmas, kad kitų nėra ten, kur jų labiausiai reikia ir kur jie turėtų būti. Pragaras yra visiškos beprasmybės patyrimas, kuris, kaip argumentavo Buytendijkas, yra savotiškas skausmo patyrimo bruožas.“

Knygos ištauka .pdf formatu

Telefono ekrano užsklanda

Glausti duomenys

Autorius Saulius Geniušas
Redaktorius Paulius Garbačiauskas
Dizainerė Laura Klimaitė-Lusa
Rodyklę sudarė Teodora Grigaitė
Spausdino „Kopa“
Puslapių skaičius: 156
Leidimo metai: 2021
Viršelio tipas: minkštas
Tiražas 600 egz.

Dėkojame

Daliui Jonkui
Motiejui Jonkui
Projektą finansuoja:

©2021